Lietuvos jūrų muziejaus renginiai jau tapo neatsiejama Jūros šventės tradicija. 
– Jūrų muziejus stengiasi formuoti jūrinį šventės epicentrą, suteikdamas jai svorį – pasitikdama artėjančią didžiausią uostamiesčio šventę, sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. 
Ir šiemet pirmieji Jūros šventės akordai nuskambės muziejaus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamoje tradicinėje Jūrininkų pagerbimo ceremonijoje Smiltynėje, prie  Albatroso paminklo. Čia jau ketvirtadienį, liepos 25 d. 15 val. susirinks jūrinė bendruomenė simboliškai pagerbti jūrą Lietuvai atvėrusius, kils Lietuvos Respublikos, Klaipėdos ir Kopgalio vėliavos, bus apdovanoti nusipelnę jūros ir uosto darbuotojai.
Iš karto po ceremonijos vyks ir naujos muziejaus ekspozicijos „JŪROS IR LIETUVA: 793–1918 m.“ pristatymas. Ekspozicijos koncepcijos autoriaus dr. Dainiaus Elerto teigimu, iki XX a. aplinkybės, visuomenės mentalitetas ir patirtys nebuvo palankios kurti jūrinę Lietuvos tapatybę.
–  Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, santykių su vandenimis, – sako istorikas. – Mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje. 
Dr. Dainius Elertas Jūros šventei parengė ir kasmetinio lauko parodų ciklo mieste ,,Jūrinio paveldo ženklai“ parodą ,,Laivyba Nemunu 1918–1940 m.“, kuri lankytojų lauks prie ,,Arkos“ paminklo Danės skvero pradžioje.  
– 1918–1940 m. tarp Smalininkų ir Kauno reiškėsi upės žmonių bendrija, o vandeniu plukdyti popiermalkės, sieliai, kroviniai, keleiviai, – pasakoja istorikas. – Laivininkų, sielininkų, žvejų, pirklių, valdininkų gyvensena virė margu kalbiniu, konfesiniu, kultūriniu, socialiniu šiupiniu. Vykusią laivybą, gyvensenos ypatumus primena senos fotografijos iš įvairių Lietuvos muziejų rinkinių. Jų prisiminimas ir permąstymas gali paskatinti išnykusios upės bendrijos palikimo įveiklinimą dabarties poreikiams.
Liepos 26 dieną Jūros šventę atidarys ir vainikuos ją neatsiejama jos dalimi, gyva marinistine tradicija tapęs jau 13-asis Tradicinių ir istorinių laivų paradas ,,Dangės flotilė“. ,,Dangės flotilė“ reprezentuoja jūrinę kultūrą ir tradicijas, supažindina miestiečius ir šventės svečius su istoriniais laivais: kurėnais, venterinėmis valtimis, vikingų laivais, senovinėmis jachtomis, kitomis burvaltėmis.  Šiemet bus pristatyti net trys Lietuvos medinio burinio laivyno naujokai: turginė burvaltė, venterinė valtis „Skautas“, o taip pat nauja Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vikingų knaro tipo prekybinė pakrančių burvaltė.
– Didžiuojamės, kad kasmet medinis burinis laivynas vis auga, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Laivai, tarsi svečiai iš praeities, praskleisdami atminties klodus, kirsdami simbolinę ribą, pakeltą Pilies tiltą, sveikina miestą su Jūros švente. Puiku, kad ši Dangės flotilė subūrė buriavimo entuziastus į branduolį–Tradicinių ir istorinių laivų asociaciją, kuri neleidžia istorijai numirti.