Spalio 27 dieną (sekmadienį) turiningą pažintinį laisvalaikį jums siūlo Lietuvos jūrų muziejus. Po laivybos sezono mediniai buriniai laivai grįžta poilsiui į angarą – išlikusį seną gamybinį pastatą ,,Memelio mieste“, kuriame šiuo metu įsikūrusi renginių erdvė-baras „Herkus Kantas“.  Nors aplink laivų žiemojimo vietą vyksta statybos, angaras dar kol kas lieka erdve laivams ir kultūrinėms veikloms. Todėl ir šį rudenį į jį sugrįš Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SūD.1“, autentiško XI a. vikingų laivo replika, vytinė „Vytautas Didysis“, venterinė valtis „Rusnietė“ ir ungurinė – „Ylė“. Pastogė laivus saugos nuo atšiaurių oro sąlygų, nes mediniai laivai yra jautrūs vėjui ir šalčiui.
– Šis angaras bent laikinai gali virsti puikia kultūrine ir unikalia edukacine vieta pristatyti Lietuvos laivybos istoriją, – sako Romualdas Adomavičius, muziejaus direktoriaus pavaduotojas–vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius. – Esu įsitikinęs, kad yra svarbu išsaugoti tradicinę laivybą kultūriniam Lietuvos vandenų krašto pažinimui, tautinio identiteto sujūrinimui ir pamario bei pajūrio regiono unikalumui. Laivai yra gyvi, kol plaukia. Kasmet keliolika medinių burinių laivų dalyvauja Kuršių marių regatoje „Burpilis“, istorinių ir tradicinių laivų festivalyje „Dangės flotilė“ Jūros šventės metu, „Nacionalinėje ekspedicijoje“ ir įvairiose pamario šventėse.
Spalio 27 dienos renginio programa itin gausi ir įvairiapusė:
11 ir 13 val. Edukaciniai užsiėmimai šeimoms „,Medinis burinis“ (išankstinė registracija nereikalinga); 
16 val. Diskusija „Klaipėda – burių miestas“ (moderuoja Romualdas Adomavičius);
17 val. Koncertas „Su jūra mes didesni“ (režisierė R. Bunikytė, solistai G. Šimelionis, J. Butkytė, V. Trakys ir T. Jakas).

Kuo skiriasi kurėnas nuo venterinės valties?
Edukaciniuose užsiėmimuose „Medinis burinis“ susipažinsite su turtinga Kuršių marių regiono istorija ir tradiciniais mediniais buriniais laivais. Sužinosite, kaip statomi mediniai laivai ir kokios istorijos slypi už jų burių. Pamatysite ir išgirsite įdomius pasakojimus apie laivų statybą ir laivų įvairovę. Ar žinote, kokie laivai sudaro Lietuvos medinį burinį laivyną ir kodėl tradicinių laivų išsaugojimas yra svarbus kultūriniam krašto pažinimui bei pamario ir pajūrio regiono unikalumo išsaugojimui?

Diskusija „Klaipėda – burių miestas“
2023–2025 m. Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuotos jūrinės kultūros edukacinės programos „Burių miestas“ veiklos skatina klaipėdiečius susipažinti su jūra, mariomis nuo burlaivio denio. Lietuvos jūrų muziejaus projektas „Ąžuolinės burės“ yra sudėtinė programos dalis: klaipėdiečiai plukdomi mediniais buriniais laivais į Kuršių marias, vykdomos netradicinio formato įtraukiančios edukacinės veiklos. 
Diskusijoje dalyvaus istorikas Romualdas Adomavičius, kultūros žurnalistė ir buriuotoja Agnė Bukartaitė, buriuotojas, kapitonas Valdemaras Vizbaras, Klaipėdos buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovas Laurynas Juodeška ir kiti svečiai. 
Ar mes suprantame, kad Klaipėda yra burių miestas?  Ko reikia, kad žmonėms jūra ir marios taptų savomis? Kuo gali pasitarnauti miestui ir valstybei jūrinė kultūra ar apskritai vandens artumas? Projektas „Ąžuolinės burės“ – uostamiesčio ir medinio burinio laivyno sinergija. Kuo jis prisideda ar gali prisidėti prie Klaipėdos jūrinio tapatumo?

Įspūdingas koncertas „Su jūra mes didesni“
Lietuvos jūrų muziejaus renginį angare vainikuos teatralizuotas edukacinis koncertas „Su jūra mes didesni“, sukurtas, pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus.
Koncerto režisierė Rūta Bunikytė sako, kad lankytojas pajus ir pamatys labai skirtingus žmonių, gyvenančių prie jūros, tipus.
– Mūsų koncerto herojus – ir be galo lyriškas, besižavintis jūros stichijos jėga bei grožiu, ir – drąsus, sumanus, racionalus, didvyriškas, kuriam jūra – tai galimybė praplėsti savo valstybės ribas jūros keliais. Koncerto metu istorinės asmenybės, kūrusios tarpukario Lietuvos jūrinį laivyną, bus pristatytos, kaip modernios Lietuvos – jūrinės valstybės kūrėjai.
Koncerte pamatysime ir išgirsime ryškiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus: solistus Tadą Jaką, Vilių Trakį, Juditą Butkytę, aktorius Edvardą Brazį ir Gytį Šimelionį. 
Renginio vaizdo grafiką kūrė dailininkė Vesta Obolevičiūtė, muzikinį takelį parengė Kristijonas Lučinskas. Koncerte taip pat skambės ir gerai žinomi lietuvių kūriniai apie jūrą: E. Balsio „Žuvėdra“,  „Aš senas jūrininkas“ bei daugelis kitų. 
Susitikime spalio 27 dieną Lietuvos medinio burinio laivyno angare, renginių erdvėje-bare „Herkus Kantas“ (įėjimas – iš Danės gatvės priešais žuvies rūkyklos paviljoną). 

Jūrinės kultūros pažinimo projektas „Ąžuolinės burės“ finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės trimetės programos „Burių miestas“ lėšomis.

Nuotraukos: A. Mažūno ir LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadrai