Delfinariumo skyriaus dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir moksliniuose renginiuose, kuriais prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos

Moksliniai projektai ir straipsniai moksliniuose žurnaluose

- Mokslinis straipsnis „Ontogeny of horizontal movement patterns of rehabilitated grey seal juveniles (Halichoerus grypus) in the Baltic Sea“, Laura Kuncienė; Dominik Nachtsheim; Ursula Siebert; Žilvinas Kleiva. 
- Mokslinis projektas ,,Jūros žinduolių, jūrinės aplinkos ir žmonių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėjimai koncepcijos „Viena sveikata“ pagrindu, kurio pavadinimo santrauka MARRES. Projektas vyks 2024-2027 metų laikotarpiu, kartu su užsienio mokslinių įstaigų partneriais.

- Šiuo metu muziejuje vyksta mokslinis tyrimas, kuriame, taikant telemetrinius metodus siekiama nustatyti reabilituotų Baltijos jūros Pilkųjų ruonių (Halichoerus Grypus) išlikimą ir adaptaciją natūralioje aplinkoje po paleidimo bei pateikti rekomendacijas šios saugomos rūšies apsaugai Baltijos jūroje.

Konferencijos, stendai
- L. Lupeikaitė, Ž. Kleiva, T. Lebeckis (2017) European Association for Aquatic Mammals organizuotoje konferencijoje Genujoje, Italijoje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atliktą tyrimą „Rehabilitation and Training of the Tursiops Truncatus Ponticus Female Chronically Regurgitating Fish”. (Plakato forma)

- L. Lupeikaitė ir Ž. Kleiva (2018) International Marine Animal Trainer‘s Association (IMATA) organizuotoje konferencijoje Albufeiroje, Portugalijoje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atliktą tyrimą „Cognitive Challenge for Black Sea Bottlenose Dolphins (Tursiops Truncatus Ponticus) under Human Care“. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė (2019) European Association for Aquatic Mammals organizuotoje konferencijoje Portugalijoje, Algarvėje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atliktą tyrimą „Cognitive Challenge for Black Sea Bottlenose Dolphins (Tursiops Truncatus Ponticus) under Human Care“. (Plakato forma)

- L. Lupeikaitė (2022) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos organizuotame nuotoliniame seminare „Laukiniai gyvūnai ir mes: kuriant gyvūnų gerovei palankią aplinką Lietuvoje“ pristatė pranešimą „LJM gyvūnų gerovės praktikos: delfinų gyvenamosios aplinkos praturtinimas“. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė ir Ž. Kleiva (2022)  Lietuvos jūrų muziejaus organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Gyvūnų asistuojama terapija: mokslu grįsta praktika“ pristatė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atliktą tyrimą ,,Delfinų gerovės užtikrinimas terapinių užsiėmimų metu: mokslinių tyrimų duomenų analizė”. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė (2022) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai” pristatė BJGRC veiklą „Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros ruonių gelbėjimas, monitoringas, moksliniai tyrimai“. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė (2023) European Association for Aquatic Mammals organizuotoje konferencijoje Ispanijoje, Valencijoje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre atliekamą tyrimą „Satellite Tracking of Rehabilitated Grey Seal Pups (Halichoerus grypus) in the Baltic Sea: Determination of Survival and Adaptation“. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė (2023) European Cetacean Society organizuotoje konferencijoje Ispanijoje, Galicijoje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre atliekamą tyrimą „Satellite Tracking of Rehabilitated Grey Seal Pups (Halichoerus grypus) in the Baltic Sea: Determination of Survival and Adaptation“. (Plakato forma)

- L. Lupeikaitė (2023) Lietuvos jūrų muziejaus organizuotoje konferencijoje „Does the Wildlife Feel Safe in the Baltic Sea“ pristatė BJGRC veiklą „From a Bath to the Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre: rescue, monitoring and research“. (Pranešimo forma)

- L. Lupeikaitė (2023) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje ,,Pasaulinė gyvūnų globos diena – kuo mes galime prisidėti, kad globojamų gyvūnų būtų mažiau“ pristatė pirmus BJGRC veiklos metus „Baltijos gyvūnų globa Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre: pirmieji veiklos metai ir ateities planai“. (Pranešimo forma)

- 2023 metais Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Does the Wildlife Feel Safe in the Baltic Sea?“. Į konferenciją Lietuvos jūrų muziejus sutraukė vienus žymiausių Europos jūrinių žinduolių ekspertų, mokslininkų. Konferencija vyko dvi dienas: pirmoji diena buvo skirta mokslininkų pranešimams, antroji diena – ruonių skrodimui moksliniais tikslais, siekiant nustatyti jų mirties priežastis, paimti reikiamus mėginius. Ši patirtis buvo naudinga tiek veterinarams, tiek patalogams, kurie dalyvauja ruonių valstybių, esančių prie Baltijos jūros, monitoringo veikloje ir duomenis perduoda HELCOM – tokį įsipareigojimą turi ir Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

- L. Lupeikaitė ir Ž. Kleiva (2024) European Association for Aquatic Mammals organizuotoje konferencijoje Ispanijoje, Tenerifėje pristatė Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre atliktą tyrimą „Ontogeny of Horizontal Movement Patterns of Rehabilitated Grey Seal Juveniles in the Baltic Sea“. (Plakato forma)

Mokslinio tyrimo kryptys

Brigitos Kreivinienės mokslinių interesų sritys: delfinų asistuojama terapija žmonėms su negalia, žmonių su negalia gyvenimo kokybė, sensoriniai sutrikimai ir sensorinė integracija, gyvūnų gerovė. Apgynė dr. (socialiniai m., sociologija) disertaciją „The Representations of Social Support from External Resources by Families Raising Children with Severe Disability in Connection with Dolphin Assisted Therapy“ („Šeimų, auginančių vaikus su kompleksine negalia, socialinių nuostatų į socialinės paramos šaltinius sąsaja su delfinų terapija“, 2011). Tyrinėja delfinų terapiją ir grindžia jos naudą žmonėms su negalia.

Nuoroda:

Monografijos (su mokslinių tyrimų pristatymu) „Social Support: Voices of Families in Severe Disability Situation“ (2012, Vokietija) autorė. 
Parengė 2 metod. kygas (su bendraaut.): studentams – „Innovative Study Methods in the Second Cycle Study Program of Social Work“ (2013), dėstytojams – „Innovative Study Methods in the Second Cycle  Study Program of Social Work“ (2013).
V.Kabalinas ir Brigita Kreivienienė išleido metodinę knygelę „Miško pajauta per 5 kūno pojūčius“, 2019.
Lietuvoje ir užsienyje paskelbė per 50 moksl. straipsnių, perskaitė daugiau nei  100 moksl. pranešimų delfinų terapijos, delfinų gerovės, negalios, sensorinės integracijos ir žmonių su negalia gyvenimo kokybės temomis. 
Dalyvauja mokslinėse stažuotėse bei mainų programose. Skaitė paskaitas Belgijos Kortryko VIVES u-to vasaros stovykloje (2015, 2017). Stažavosi Suomijoje (2016), Airijoje (2016), Belgijoje (2015, 2016), JAV (2019). 

Moksliniai projektai ir straipsniai moksliniuose žurnaluose
- Ikiprekybinio pirkimo projektas „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“, vykęs 2017-2022 metų laikotarpiu. Vienas iš projekto tikslų – įvertinti gyvūnų gerovę delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimuose ir sukurti tyrimais pagrįstą gyvūnų terapijos metodiką.
 
- Straipsnis mokslo žurnale. B. Kreivinienė, Ž. Kleiva, L. Lupeikaitė, D. Mockevičienė, E. Alijošienė (2021). Both sided effect of complex Dolphin Assisted Therapy for children with psychiatric and behavioural disorders and situational welfare of dolphins. Turkish Journal of FIELD and Crop, 26(2), 503-519. DOI: 10.17557/tjfc.834596.

Mokslinio tyrimo kryptys

Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyrius vykdo istorinius tyrimus susijusius su Lietuvos marinistine kultūra ir istorija. Išskiriamos trys pagrindinės tyrimų kryptis. 
Pirmoji aprėpia Lietuvos laivybos istoriją. Šiais tyrimais siekiama nagrinėti procesus ir technologinius pokyčius laivyboje. 
Antroji tema yra skirta Lietuvos pajūrio ir pamario bendruomenių gyvensenos tyrimams. 
Trečioji tema apima lituanistinę laivybos istoriją ir su ja susijusių temų tyrimus pasaulio kontekste (pvz. lietuvių emigracijos jūra ir vandenynais). Nemaža sukauptų žinių buvo panaudota kuriant Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijai skirtas ekspozicijas.

Laivybos istorijos ir rinkinių skyriuje dirbusių ir dirbančių specialistų parengtos publikacijos:

Leidiniai:

• ADOMAVIČIUS, Romaldas; ADOMAVIČIUS, Romualdas. Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai. Klaipėda, 2019.
• „Prezidentas Smetona“. Apie Lietuvos karo laivą ir jo įgulą. Sud. Romaldas ADOMAVIČIUS, Romualdas ADOMAVIČIUS. Klaipėda, 2019.
• ŠEMERYS, Salys. Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse. Atsiminimai. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2016.
• Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą, 1820-1870 = Havets sølv – fra Stavanger til Klaipeda, 1820-1870 = The silver of the sea – from Stavanger to Klaipeda, 1820-1870: [parodos katalogas]. Sud. Dainius ELERTAS, Harald HAMRE. Klaipėda, 2015.
• LE COUTRE, Bruno. Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai. Atsiminimai. Sud. Dainius ELERTAS, iš vokiečių k. vertė Romaldas ADOMAVIČIUS. Klaipėda, 2014.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija (1921–1940 m.). Klaipėda, 2012.
• Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2009.
• Jūrinio kultūros paveldo išsaugojimas: patirtis ir galimybės = Preserving maritime heritage: experience and opportunities: tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, Klaipėda, 2009 m. liepos 24–25 d. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2009.
• Lietuvos pajūrio ir pamario žvejų kultūra = The culture of the fishermen of the Lithuanian seaside and the lagoon area: iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2008.
• ELERTAS, Dainius. Kopgalis. Klaipėda, 2002.

Straipsniai ne muziejaus leidiniuose:

• Ubis, Edvinas. Lietuvos jūrų muziejaus archeologijos rinkinio formavimas, tyrimas ir ateitis. 93-98 psl. XXIV mokslinės konferencijos „Archeologinis paveldas Lietuvos muziejų rinkiniuose“. 
• UBIS, Edvinas. Mažai žinomas Klaipėdos ir apylinkių piešinys 1586 m. jūrlapyje. Aspects of Southeast Baltic Social History: the 14th to the 18th Centuries = Baltijos pietrytinės pakrantės socialinės istorijos aspektai XIV–XVIII amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. LI). Ed. by M. ŠČAVINSKAS, J. SKURDAUSKIENĖ. Klaipėda, 2020, p. 191–200.
• ELERTAS, Dainius. Banginių medžiotojas iš Žemaitijos. Lietuvos muziejų rinkiniai XXII mokslinė konferencija. Pasaulio lietuvių palikimas Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2019, p. 99–105.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Istorinės trispalvės Lietuvos Jūrų muziejaus rinkiniuose. Lietuvos muziejų rinkiniai. XXI mokslinė konferencija. Nepriklausomybės metų ženklai Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2018, p. 39–46.
• ELERTAS, Dainius. Kantų šeima Klaipėdoje. Kultūros barai, 2018, nr. 9, p. 68–74.
• ELERTAS, Dainius. Laivininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kultūros barai, 2018, nr. 7–8, p. 76–83.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros dovana prie Klaipėdos uosto vartų: vieno eksponato istorijos pradžia. Lietuvos muziejų rinkiniai. XIX mokslinė konferencija.
• Dvarų kultūra Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2016, p. 108–111.
• ELERTAS, Dainius. Langelis į praeities žvejo pasaulį: 1792 m. lietuviškų žvejybos terminų žodynėlis. Res Humanitariae, 2017, t. XXI, p. 66–87.
• ELERTAS, Dainius. 1538 m. Klaipėdos miesto antspaudu asignuojama bendruomenė. In Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos: mokslinių straipsnių rinkinys; skiriama prof. Stephen C. Rowell 50-mečiui. Sud. M. ŠČAVINSKAS. Klaipėda, 2015, p. 194–222.
• ELERTAS, Dainius. XVI a. visuomenės siluetas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. Res Humanitariae, 2014, nr. 15, p. 17–67.
• ELERTAS, Dainius. Kaip miestelis virto miestu: karčemų plėtra Tilžėje 1514–1552 metais. In Mobility in the Eastern Baltics (15th–17th Centuries) = Mobilumas Rytų Baltijos regione (XV–XVII amžiai) (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIX). Klaipėda, 2014, p. 98–149.
• ELERTAS, Dainius. Laivų ir valčių ekspozicija Lietuvos jūrų muziejuje: problemos ir sprendimai. Lietuvos muziejų rinkiniai. XVI konferencija muziejų daugiafunkciškumas: galimybės ir problemos. Vilnius, 2013, p. 64–68.
• ELERTAS, Dainius. Juodoji mirtis ir komunikacija: Klaipėda, 1350 metai. In Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Sud. V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2013, p. 34–54.
• ELERTAS, Dainius. Vokiškoji klaipėdiškių atmintis. In Klaipėdos krašto prisiminimai. Klaipėda, 2009, p. 7–11.
• BACEVIČIUS, Egidijus; ELERTAS, Dainius. Senoji uostamiesčio įplaukos vedlinė. Mokslas ir gyvenimas, 2009, nr. 10, p. 26–28.
• ELERTAS, Dainius. Klaipėdos jūreivystės mokyklos pastatų istorijos. In Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje. Sud. ir moksl. red. V. SENČILA. Klaipėda, 2008, p. 178–182.
• ELERTAS, Dainius. Šventosios priešistorės, istorijos, etnografijos bibliografinė rodyklė. In Ēlija. Sventāja. Šventoji: paribio ženklai. Red. A. KAUKIENĖ, D. KISELIŪNAITĖ, D. ELERTAS, I. OZOLA. Klaipėda, 2007, p. 179–189.
• ELERTAS, Dainius. 1642–1822 m. įstojusiųjų į Klaipėdos pirklių gildiją sąrašas: statistika ir geografija. In Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI). Sud. V. VAIVADA, D. ELERTAS. Klaipėda, 2005, p. 84–106.
• ELERTAS, Dainius. Odų gatvelė – Odų gatvelės priemiestis – Friedrichstadtas. In Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI). Sud. V. VAIVADA, D. ELERTAS. Klaipėda, 2005, p. 146–172.
• ELERTAS, Dainius; VAIČIULYTĖ, Laima. Amber collecting regulations in coastal Lithuania until the middle of the 19th century. In Baltic amber: proceedings of the international interdisciplinary conference “Baltic amber in natural sciences, archeology and applied arts”, 13-18 September 2001, Vilnius, Palanga, Nida (Acta Academiae Artium Vilnensis, vol. 22). Ed. by A. BUTRIMAS. Vilnius, 2001, p. 43–52.
• ELERTAS, Dainius. Nidos kronika 1366–1964 m. Baltija (literatūrinis almanachas). Klaipėda, 2001, p. 195–213.
• ELERTAS, Dainius. Kuršių nerija E. V. Berbomo akimis. Mokslas ir gyvenimas, 2000, nr. 3, p. 6–9.
• ELERTAS, Dainius. 1520 m. ir 1531 m. aukojimai Pobiečiuose. In Jūrės marės lietuvininkų gyvenime: tarptautinės mokslinės konferencijos, įvykusios 1997 m. gruodžio 5 d., medžiaga. Sud. A. KAUKIENĖ. Klaipėda, 1998, p. 22–28.

Straipsniai muziejaus leidiniuose:

• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūrinės valstybės samprata: politiniai, kultūriniai ir ekonominiai matmenys. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 10–19.
• ELERTAS, Dainius. (Ne)paprasti pasakojimai apie XVII a. jūrų keliones. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 31–38.
• ELERTAS, Dainius. Miesto aprūpinimo žuvimi kasdienybė XVI a.: 1555–1564 m. ir 1568–1575 m. Kauno tarybos bei 1561–1564 m. Kauno vaito knygų duomenys. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 39–68.
• ELERTAS, Dainius. Klaipėdos uosto karantino stotis pradėjo veikti prieš 189 metus, Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 69–74.
• UBIS, Edvinas. Šventosios uosto pirkliai ir jų gyvensena XVII ir XVIII a. sandūroje. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 20–30.
• ELERTAS, Dainius. LDK piliečių nuotykiai jūrose: muštynės ir laivo sudužimas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2018, p. 94–97.
• ELERTAS, Dainius Žiemos uosto reliktas – „Gaidžio namas“. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2018, p. 98–103.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Iš Kuršmarių – į Viduržemio jūrą. Motorlaivis „Kuršių marės“. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 8–13.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūra atveria pasaulį. Monetos iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio Pinigų muziejaus parodoje Vilniuje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 14–21.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros šventė tarpukariu – kaip jūrinės kultūros ir politikos diegimo forma. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 22–45.
• KONTRIMĖ, Milda. Jūrininkų pagerbimo ceremonija – šimtmetį nekintanti tradicija. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 46–49.
• ELERTAS, Dainius. Tranzito infrastruktūra kaip Tilžės miestelio kūrimosi prielaida. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 50–55.
• ELERTAS, Dainius. Žvejų valtys ir parakas sukilimui. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 56–59.
• ELERTAS, Dainius. Atėję iš jūros: vieno istorinio mito pėdsakais II. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 60–65.
• ELERTAS, Dainius. „Raudonojo liūto“ pėdsakais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 140–145.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Lietuvos laivai Sovietų Latvijos prekybos laivyne 1940–1941 metais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p.  8–17.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Klaipėdiečiai piratų nelaisvėje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 18–23.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“ Šventojoje 1939–1940 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 24 
• ELERTAS, Dainius. XVI a. visuomenė šiaurinėje Kuršių nerijoje mokesčių rinkėjų duomenimis. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p.  33–39
• ELERTAS, Dainius. Laivybos ir žvejybos Prūsijos Lietuvoje atspindžiai XVIII a. žodynuose. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 40–52.
• ELERTAS, Dainius. Prūsijos kultūros paveldo problema: Kuršių nerijos pavyzdys. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 53–56.
• ELERTAS, Dainius. Atėję iš jūros: vieno istorinio mito pėdsakais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 57–72.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Pietryčių Baltijos jūrinė kultūra XX a. pradžioje Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 73–83.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Tradiciniai laivai – dalis tautinio identiteto. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 84–89.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Kuršių marių burvalčių vėtrungės Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2011, p. 8–15.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros pašaukti. Lietuviai didžiųjų burlaivių laivyne 1925–1939 metais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2011, p. 20–45.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Lietuvos sienų sargyboje: „Prezidentas Smetona“ 1927–1932 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 18–37.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Laivų balastas Klaipėdoje XVIII–XIX a.. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 38–45.
• ADOMAVIČIUS, Romaldas. Garlaivis „Šiauliai“ ir jo įgulos likimas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 46–53.
• ADOMAVIČIUS, Romualdas. „Windjammer’ių“ epochos liudininkas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 54–60.
• ELERTAS, Dainius. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 61–64.
• ELERTAS, Dainius. 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ 1940–1944 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 65–76.
• ELERTAS, Dainius. Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 77–87.
• BACEVIČIUS, Egidijus; ELERTAS, Dainius. Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 88–96.

Muziejininkas-ichtiologas Artūras Skabeikis:
Konferencija: Jūros ir krantų tyrimai 2017. (2017) Žodinis pranešimas: Bentofaginių žuvų trofiniai ryšiai Baltijos jūros priekrantės smėlėto dugno buveinėje.
Konferencija: Jūros ir krantų tyrimai 2018. (2018) Žodinis pranešimas: Juodažiočio grundalo populiacinių bei biologinių paramtrų skirtumai Baltijos jūros priekrantės moreninio ir smėlėto dugno buveinėse.
Straipsnis tarptautiniame žurnale Biological Invasions. (2019) Effect of the round goby (Neogobius melanostomus) invasion on the blue mussel population and winter diet of the long-tailed duck (Clangula hyemalis).
Medžiaga LJM metraštyje (2020) Juodažiočio grundalo plėšrių žuvų mityboje Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.