1921 metų kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas su trispalve – motorinis burlaivis „Jūratė“. Tokia buvo Lietuvos laivyno istorijos pradžia.
Lietuvos laivyno 100-metį specialia programa „Lietuva jūrinė valstybė“ pažymėjo Lietuvos jūrų muziejus. Programos tikslas – paskatinti lietuvius suvokti jūrą ne tik kaip kurortinį elementą, o atrasti ją kaip vertybę, kuriančią mūsų valstybei daug platesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius.
Programai parengta speciali multimedijos publikacija „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatanti tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus. Prie Lietuvos jūrų muziejaus programos jau prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos laivų savininkų asociacija, kitos valstybinės ir privačios institucijos. Specialiai programai „Lietuva – jūrinė valstybė“ kūrybinė agentūra EZCO sukūrė ženklą, atspindintį valstybės jūriškumą.
1921 metų kovo 11 dieną į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis – „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje.
Istorinę medžiagą publikacijai teikęs Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius kaip svarbiausias tarpukario jūrinės Lietuvos kūrimo figūras išskyrė kapitonus: Liudviką Stulpiną, Juozą Andžejauską, Bronių Krikštopaitį, Zigmą Domeiką, Feliksą Marcinkų, Benediktą Monkevičių, Eduardą Sliesoraitį, Juozą Kaminską, Antaną Kaškelį ir Alfonsą Urbelį.
„Kiekvieno iš šių kapitonų biografijoje atsispindi ir Lietuvos istorija, – sako Romualdas Adomavičius. – Daugelio iš jų, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, laukė nelengva emigranto dalia“.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Ši knyga – baigiamasis projekto „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ etapas. Vystant projektą „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, sukurtas vertingas turinys, kuriame, išryškinant detales, reikšmingas istorijos, kultūros, identiteto suvokimui, per šmaikštų pozityvą, teigiamas emocijas ir žaidybinius elementus komunikuojama jūrinės tradicijos tęsimo idėja. Išleidus leidinį „Su jūra mes didesni!“, šiam turiniui suteikta išliekamąją vertę turinti knygos forma.
